atpjauti

atpjauti
atpjáuti 1. tr. SD216, K peiliu, pjūklu, žirklėmis atskirti dalį: Atpjóviau galą rąsto J. Lašinių du kilogramu atpjóvė Erž. Valgyk, atpjaũs duonos Nmč. Atpjóviau duonos plutą Grv. Nešk drobę atpjóvęs nuog galvos ik kelių Kls. Milo kąsnys tokis atpjáuta Btrm. ^ Atpjauto daikto nebeprilipdysi Ds. | refl. tr.: Šitų lašinių turėsiu ir aš kiek atsipjauti J.Jabl. Peilis be kriaunų – atsipjausiu lašinių LTR(Švnč). Užsiugdei, pasipjovei [paršą] – atsipjáusi Klt. ║ atidalyti, atskirti, atrėžti: Ta muno pasoginė žemė: tėvas kerčią atpjóvė Rdn. Tęnai buvo granica atpjautà (išvesta) Nmč. 2. tr. nupjauti: Ana ažumigo, anos ėmė ir atpjóvė galvą jai Dv. Aš atpjóviau virvelaitę, kad tas šunaitis pabėgt Rdš. Da atpjaũs sau pirštą [su pjautuvu pjaudama rugius] Rod. Jam koją atpjóvė JnšM. Atpjáutas arklys (nupjauti pančiai) – pavogė Grz. | prk.: Išejo šienaut pievų, tai karvėm atpjóvė pieną (mažiau žolės, todėl ir pieno sumažėjo) Arm. | refl. tr., intr.: Boba trupino batvinius ir atsipjovė nykštį LTsIII354. Per apipjaustymą atsipjauja atliekantyji šalis kūno DP54. 3. tr. išpjauti dalgiu, nušienauti, kad nekliudytų: Pievas atpjovė, gal vėžauti Šts. Prieš rugiapjūtę pievų [parugėje] neatpjóvė Ds. Tu kelelį par pievą atpjáuk Srv. | refl. tr.: Reik atsipjáuti kelią – reiks važiuoti Pc. 4. tr. nupjauti dalgiu tam tikrą plotą (javų ar šieno): Lig sniedonei jau atpjovėm rugių gerą barą Ukm. 5. intr. atsilyginti darbu per javų pjovimą: Dėkui, tėveli, až dovaneles: kad gerai būsiu, – tanciais atšoksiu, kad blogai būsiu, – rugiais atpjausiu Švnč.
atsipjautinaĩ adv. Slnt: Kaimynai pas vienas kitą eina rugių pjauti atsipjautinaĩ Krtn. Atsipjautinaĩ talkinėtis Brs.
6. tr. Skd, Up, Pc, Užp atšipinti, atbukinti: Peilį atpjóviau į kaulą Skdv. Pjaustyk čia visokius velnius – atpjáusi peilį! Trk. Pjūklą atpjóvėm į ąžuolą Skdv. Palik antežius – dalgę atpjáusi Sdk. | refl. Slnt, Kv: Dalgis jau atsipjóvė – reikės iškalti Skdv. Atsipjáuna dantaičiai, negal beįkąsti Nt. 7. tr. Lš nuvaryti stumiant, kandžiojant: Atpjóvė paršiuką kiaulė nuog lovio Lp. 8. refl. pjaunantis, pešantis ateiti: Šunes atsipjóvė iki stubai Gs.
◊ rugiaĩs (kviečiaĩs) atpjáuti po smer̃čio Grk, Grg niekada neatsilyginti, negrąžinti skolos: Aš tau po smerčio kviečiais atpjausu LMD(KlvrŽ).
\ pjauti; apipjauti; atpjauti; dapjauti; įpjauti; išpjauti; paišpjauti; nupjauti; panupjauti; papanupjauti; papjauti; parpjauti; perpjauti; piepjauti; prapjauti; pripjauti; razpjauti; supjauti; užpjauti

Dictionary of the Lithuanian Language.

Игры ⚽ Поможем написать курсовую

Look at other dictionaries:

  • atpjauti — atpjáuti vksm. Atpjaúk ir mán gabaliùką pyrãgo …   Bendrinės lietuvių kalbos žodyno antraštynas

  • atpjaudyti — 1. žr. atpjauti 1: Nuo ievos atpjaudo tokį skūrinį šnūrelį Grv. 2. žr. atpjauti 5: Vaikščiojom jam pjaut, atpjaudėm [už skolą] Rod. pjaudyti; atpjaudyti; išsipjaudyti; papjaudyti …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • lentgalys — lentgalỹs dkt. Atpjáuti leñtgalį …   Bendrinės lietuvių kalbos žodyno antraštynas

  • apipjauti — 1. tr., intr. peiliu, pjūklu aplink įpjauti, aprėžti: Aplink ką pjauti, appjauti KII255. Apipjovė aplink pirštą Ps. Kamblį appjaunam, kad nebūt storas [kopūsto] lapas Rud. Per pusantros aršinos nuo žemės apipjauna medžią taip, kad galėtų atlupti… …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • apriekti — 1 apriẽkti, ia (àpriekia Zt), àpriekė tr. 1. Š atpjauti nuo kepalo abišalę: Apriẽk aplink visą kepalą, aptepk sviestu, dar uždėk sūrio – ir nebesisakys norįs valgyti Brs. Apriẽk man, tik patį vidų palik LKT403(Zt). | refl. tr. Š:… …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • apstipti — apstìpti intr. 1. K, Ser, KŽ apstingti, apdžiūti: Pašolio nėr, bet žemė apstipusi Dr. Duona apstìpusi, reiks kitos atpjauti Grg. 2. prk. nustėrti, apmirti: Apstipo tėvas ant tos sūnaus kalbos Rp. stipti; apstipti; atstipti; įstipti; …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • atbizalinti — atbìzalinti tr. šnek. atpjauti neaštriu peiliu: Kol atbìzalinau, ir prakaitas išmušė Kls. bizalinti; atbizalinti …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • atbrizenti — tr. neaštriu peiliu atpjauti, atzyrinti: Atbrizenk lašinių bryzą Grž. brizenti; atbrizenti …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • atbrizinti — atbrìzinti tr. 1. Kvr atpjauti neaštriu įrankiu: Kad atbrìzino šmotą lašinių, tai tik suvalgiau Všk. Atbrìzink man duonos Šmn. 2. atšipinti: Peilis kad atbrìzintas, net duonos nebegali atsiriekt Všk. brizinti; atbrizinti; nubrizinti;… …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • atgriauti — 1 atgriauti tr. 1. atardyti, atversti: Atgriauti dalį sienos Š. 2. prk. atnešti, atvežti: Didžiausią naštą žolės atgrioviau Trgn. | refl. tr.: Atsigriovė du vežimus šieno Trgn. 3. prk. atpjauti, atriekti: Ar suvalgysi, atgriovęs pusę kepalo? Gdr …   Dictionary of the Lithuanian Language

Share the article and excerpts

Direct link
… Do a right-click on the link above
and select “Copy Link”